Vilniaus miesto savivaldybės šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas – Modestas Barkauskas, garbės dirigentas Donatas Katkus) – kolektyvas, garsėjantis universalumu, profesionalumu ir menine vaizduote. Orkestras – laukiamas svečias ne tik Lietuvos ir užsienio šalių prestižinėse koncertų salėse, tokiose kaip Paryžiaus Théâtre des Champs-Élysées, Reikjaviko „Harpa“, Stokholmo „Berwaldhallen“, UNESCO būstinėje Paryžiuje ar Varšuvos Karalių rūmuose, bet ir netikėčiausiose erdvėse – nuo estrados scenų iki smėlio karjerų.
Orkestras susibūrė 1994 metais prof. Donato Katkaus iniciatyva – ja meno vadovas ir dirigentas siekė įgyvendinti idėją įkurti barokinį orkestrą. Tuo metu Lietuvoje istoriškai informuoto baroko muzikos atlikimo patirties buvo nedaug – interpretuojant ją dažnai buvo remiamasi rusų romantinės mokyklos principais. Į pirmąsias orkestro repeticijas susirinkę talentingi jauni Vilniaus muzikai iš įvairių miesto kolektyvų pirmuosius koncertus surengė jau tų pačių metų vasario mėnesį. 1995 m. kolektyvas pasivadino šv. Kristoforo – Vilniaus ir keliautojų globėjo – vardu; orkestrą Vilniaus arkikatedroje palaimino monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas.
Pradėjęs nuo italų baroko meistrų – A. Corelli, A. Vivaldi, T. Albinoni ir kitų kompozitorių muzikos – orkestras netrukus ėmėsi interpretuoti ir šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūrybą. 1995 m. kolektyvas parengė didžiulį B. Kutavičiaus ciklą „Jeruzalės vartai“, o jau kitais metais pirmosiose gastrolėse į Lenkiją festivalyje „Wratislavia Cantans“ šalia Vivaldi „Gloria“ atliko ne tik šį Kutavičiaus ciklą, bet ir O. Balakausko „Requiem in memoriam Stasys Lozoraitis“ premjerą. Koncerto klausęsis K. Pendereckis tąkart puikiai įvertino ne tik lietuvių muziką, bet ir jauno orkestro meistriškumą. Pagyrimų kolektyvas susilaukė ir iš amerikiečių dirigento D. Russello Daviso, dirigavusio orkestrui viename iš pirmųjų koncertų Vilniuje.
Netrukus Šv. Kristoforo kamerinis orkestras gavo užsakymą įrašyti tris kompaktines plokšteles JAV garso įrašų kompanijoje „Fleur de Son“. Diriguojant Izraelio ir JAV dirigentui Arie Lipsky orkestras įrašė visas F. Schuberto uvertiūras, šiuolaikinio kompozitoriaus R. Sierra kūrinius bei M. Brucho koncertus, kuriuos griežė Kanados smuikininkas Jacques Israelievitch (pastarojoje plokštelėje girdime ir paskutinį orkestro vadovo D. Katkaus kaip altininko solisto įrašą).
Daugelis pažymi, kad iš kitų Lietuvos kolektyvų Šv. Kristoforo kamerinis orkestras išsiskiria ypatingu stilistiniu universalumu. Pelnęs „barokinio orkestro“ bei retų partitūrų gaivintojo reputaciją, orkestras, anot muzikologų, yra ir „puiki bazė visiems lietuvių kompozitorių sumanymams“. Šiandien jo repertuare – daugiau kaip trisdešimties Lietuvos autorių opusai: nuo senosios muzikos iki Lietuvos muzikos akademijos studentų darbų. Orkestras yra atlikęs beveik visus F. Bajoro, B. Kutavičiaus, O. Balakausko kūrinius styginiams. Ne mažiau dėmesio šiandien jis skiria ir šiuolaikinei užsienio kompozitorių muzikai – P. Vasko, E.-S. Tüüro, J. McCabe’o, Shin, A. Ruoffo, R. Sierros ir kitų kompozitorių kūriniams.
Nuo pat pirmųjų orkestro gyvavimo dienų itin aktyviai koncertuojantis kolektyvas pelnė platų pripažinimą Lietuvoje ir užsienyje. Jis sėkmingai atstovauja Lietuvai tarptautiniuose renginiuose ir festivaliuose: „Strefa Ciszy“, „Ogrody Muzyczne“, „Probaltica“, „Wratislavia Cantans“ (Lenkija), „Tubin“ (Suomija), „Pärnu“ (Estija), „Europäisches Musikfest Münsterland“, „Kaskados“, „Mystik und Maschine“, „Berlin Jazz“, „Hermann Hesse“ (Vokietija), „Berlioz“ (Prancūzija), „Reykholt“ (Islandija) ir kt.
Orkestras nuolat bendradarbiauja su žinomais Lietuvos ir užsienio kolektyvais bei solistais. Tarp jų – dainininkai Kerstin Avemo, Charles Castronovo, Violeta Urmana, Alfredo Nigro, Virgilijus Noreika; smuikininkai Maksim Vengerov, Alexander Rybak, Anton Barakhovsky, Jacques Israelievitch, Moti Shmidt; pianistai Maria João Pires, Leonid Chizhik, Konstantin Lifschitz, Tamami Honma, Petras Geniušas, Julian Joseph; violončelininkai David Geringas, Dominique de Williencourt, Marko Ylönen ir Maria Kliegel, taip pat Camilla Hoitenga (fleita), Petras Vyšniauskas (saksofonas), Linda Maxey (marimba), Martynas Levickis (akordeonas) ir daugelis kitų.
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras yra ne tik koncertuojantis kolektyvas, bet ir aktyvus kultūrinių iniciatyvų kūrėjas. Vienas svarbiausių orkestro projektų – kasmet organizuojamas „Vilnius Spring Festival“, vykstantis Nacionalinėje dailės galerijoje, dešiniajame Neries krante. Tai šiuolaikiškas, drąsus ir atviras muzikos festivalis, kuriame klasikinės muzikos tradicija susitinka su šiandienos kūrybinėmis idėjomis, eksperimentais ir skirtingų žanrų dialogu. Festivalio programose pristatomi išskirtiniai Lietuvos ir užsienio atlikėjai, netikėti projektai bei nauji kūriniai, plečiantys klasikinės muzikos ribas ir pritraukiantys įvairias auditorijas.
Dar viena reikšminga orkestro iniciatyva – kasmet rengiamas Tarptautinis Šv. Kristoforo kompozitorių konkursas. Jo tikslas – atrasti talentingus muzikos kūrėjus, užmegzti su jais kūrybinius ryšius ir prisidėti prie jaunųjų kompozitorių karjeros. Konkursas skatina naujų kūrinių kameriniam orkestrui atsiradimą, suteikia galimybę profesionaliai atlikti jų muziką bei užtikrina šių kūrinių sklaidą tarptautinėje erdvėje.
Būdamas Vilniaus miesto orkestru, kolektyvas taip pat aktyviai dalyvauja miesto kultūriniame gyvenime ir socialinėse iniciatyvose. Orkestras prisideda prie labdaringų renginių, skirtų Vilniaus bendruomenės gerovei, į koncertus įtraukia įvairias socialines grupes, bendradarbiauja su organizacijomis, tokiomis kaip Nacionalinis kraujo centras, Lietuvos šaulių sąjunga, Krašto apsaugos savanorių pajėgos, bei palaiko daugybę geranoriškų visuomeninių iniciatyvų.
