2026 m. Rugpjūčio 21 d., 18 val., Marijampolės Dramos Teatras
Į koncertą būtina registracija: https://tickets.paysera.com/lt/event/2026-08-21
Festivalyje – dar vienas ypatingas vakaras – garso, minties, šviesos ir jaukumo potyris.
Kompozitoriaus Antano Jasenkos Koncerto fortepijonui ir styginių orkestrui premjera.
Nepaprastas kūrinio pavadinimas – „Šviesos stiprinimas stimuliuojant spinduliavimo emisiją“ – išjaustas kompozitoriaus su dedikacija pianistei ir festivalio meno vadovei Eglei Kasteckaitei.
Kompozitoriaus Antano Jasenkos Koncerto fortepijonui ir styginių orkestrui premjera.
Nepaprastas kūrinio pavadinimas – „Šviesos stiprinimas stimuliuojant spinduliavimo emisiją“ – išjaustas kompozitoriaus su dedikacija pianistei ir festivalio meno vadovei Eglei Kasteckaitei.
08 21 | 18 val. | Dramos teatras
PREMJERA | ŠVIESOS MUZIKA
Eglė Kasteckaitė (fortepijonas)
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, meno vad. ir dir. Modestas Barkauskas
Kompozitoriaus Antano Jasenkos koncerto fortepijonui ir styginių orkestrui premjera
Vakarą pristato kompozitorė Zita Bružaitė
PREMJERA | ŠVIESOS MUZIKA
Eglė Kasteckaitė (fortepijonas)
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, meno vad. ir dir. Modestas Barkauskas
Kompozitoriaus Antano Jasenkos koncerto fortepijonui ir styginių orkestrui premjera
Vakarą pristato kompozitorė Zita Bružaitė
„Aš ilgai galvojau apie garsą, kuris ne tiek skamba, kiek pasilieka.
Apie virpesį, kuris po smūgio neišnyksta, o ima gyventi savo gyvenimą – erdvėje, ore, žmogaus viduje. Galbūt iš čia ir atsirado šio kūrinio pavadinimas – „Šviesos stiprinimas stimuliuojant spinduliavimo emisiją“. Mane patraukė ne pati fizikinė formulė, o joje slypinti mintis: viena šviesa pažadina kitą šviesą. Vienas impulsas sukelia grandinę, kurios jau nebeįmanoma sustabdyti.
Rašydamas šį koncertą fortepijonui galvojau ne apie virtuozinį konfliktą tarp solisto ir orkestro. Man buvo svarbiau sukurti jautrią rezonanso erdvę, kurioje garsai vieni kitus keičia, sužadina, perima. Fortepijonas čia man atrodo kaip labai trapus kūnas – kartais vienišas, kartais ištirpstantis orkestro garsyne, kartais vos girdimai bandantis išlaikyti šviesą, kuri tuoj užges.
Šioje muzikoje man svarbios ne tik natos. Ne mažiau svarbu tai, kas vyksta po jų: aidėjimas, virpesių nykimas, laukimas, tyla. Kartais atrodo, kad tik tuomet, kai garsas beveik išnyksta, jis pradeda kalbėti tikrąja prasme.
Gal todėl kūrinys juda lėtai.
Ne todėl, kad siektų ramybės, o todėl, kad garsui reikia laiko tapti šviesa.
Rašydamas jutau, kad muzika nuolat balansuoja tarp atsiradimo ir išnykimo. Vieni garsai tarsi prikelia kitus, o visa forma gimsta ne iš anksto suplanuotos dramaturgijos, bet iš vidinio rezonanso logikos. Mane domina akimirka, kai klausytojas nustoja „sekti muziką“ ir pradeda tiesiog būti jos viduje.
Šis koncertas man yra apie trapų energijos atsiradimą.
Apie tylą, kuri nėra tuštuma.
Apie šviesą, kuri stiprėja todėl, kad kažkas ją palietė“, – sako kompozitorius Antanas Jasenka.
Apie virpesį, kuris po smūgio neišnyksta, o ima gyventi savo gyvenimą – erdvėje, ore, žmogaus viduje. Galbūt iš čia ir atsirado šio kūrinio pavadinimas – „Šviesos stiprinimas stimuliuojant spinduliavimo emisiją“. Mane patraukė ne pati fizikinė formulė, o joje slypinti mintis: viena šviesa pažadina kitą šviesą. Vienas impulsas sukelia grandinę, kurios jau nebeįmanoma sustabdyti.
Rašydamas šį koncertą fortepijonui galvojau ne apie virtuozinį konfliktą tarp solisto ir orkestro. Man buvo svarbiau sukurti jautrią rezonanso erdvę, kurioje garsai vieni kitus keičia, sužadina, perima. Fortepijonas čia man atrodo kaip labai trapus kūnas – kartais vienišas, kartais ištirpstantis orkestro garsyne, kartais vos girdimai bandantis išlaikyti šviesą, kuri tuoj užges.
Šioje muzikoje man svarbios ne tik natos. Ne mažiau svarbu tai, kas vyksta po jų: aidėjimas, virpesių nykimas, laukimas, tyla. Kartais atrodo, kad tik tuomet, kai garsas beveik išnyksta, jis pradeda kalbėti tikrąja prasme.
Gal todėl kūrinys juda lėtai.
Ne todėl, kad siektų ramybės, o todėl, kad garsui reikia laiko tapti šviesa.
Rašydamas jutau, kad muzika nuolat balansuoja tarp atsiradimo ir išnykimo. Vieni garsai tarsi prikelia kitus, o visa forma gimsta ne iš anksto suplanuotos dramaturgijos, bet iš vidinio rezonanso logikos. Mane domina akimirka, kai klausytojas nustoja „sekti muziką“ ir pradeda tiesiog būti jos viduje.
Šis koncertas man yra apie trapų energijos atsiradimą.
Apie tylą, kuri nėra tuštuma.
Apie šviesą, kuri stiprėja todėl, kad kažkas ją palietė“, – sako kompozitorius Antanas Jasenka.
“Kai pirmą kartą išgirdau šį koncertą, pajutau labai keistą ramybę. Atrodė, lyg ta muzika man jau būtų pažįstama. Nuo tos akimirkos prasidėjo kelionė, kuri iki šiol nesibaigia.
Kiekviena repeticija atveria man vis kitą šio kūrinio sluoksnį. Vis dar ieškau jo garso, jo kvėpavimo, jo tempo, jo tylos. Kuo daugiau laiko su juo praleidžiu, tuo aiškiau suprantu, kad šio kūrinio negalima „išmokti“. Galima tik pamažu prie jo priartėti.
Man ši premjera nėra finišas. Ji bus dar vienas susitikimas su muzika, kuri nuo pirmųjų garsų tapo labai artima”, – sako pianistė, Marijampolė Music Park meno vadovė Eglė Kasteckaitė.
Kiekviena repeticija atveria man vis kitą šio kūrinio sluoksnį. Vis dar ieškau jo garso, jo kvėpavimo, jo tempo, jo tylos. Kuo daugiau laiko su juo praleidžiu, tuo aiškiau suprantu, kad šio kūrinio negalima „išmokti“. Galima tik pamažu prie jo priartėti.
Man ši premjera nėra finišas. Ji bus dar vienas susitikimas su muzika, kuri nuo pirmųjų garsų tapo labai artima”, – sako pianistė, Marijampolė Music Park meno vadovė Eglė Kasteckaitė.
Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Marijampolės savivaldybė
Informacinis partneris LRT
Informacinis partneris LRT
